Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
201 784 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Morane-Saulnier M.S.406

Morane-Saulnier M.S.406 – 1938 m. Prancūzijos įmonės „Morane-Saulnier“ sukurtas naikintuvas, tapęs daugiausiai naudotu Prancūzijos naikintuvu Antrajame pasauliniame kare. M.S.406 taip pat buvo vienu iš dvejų prancūziškų naikintuvų modelių, Antrojo pasaulinio karo pradžioje galėjusių viršyti 400 km/h greitį ir kurių buvo pagaminta daugiau nei 1000 vienetų (kitas toks buvo Potez 630).

Orlaivio modifikaciją M.S.406L taip pat buvo užsakiusi Lietuvos karo aviacija, dalis jų jau buvo pagaminta, tačiau dėl prasidėjusių karo Antrojo Pasaulinio karo veiksmų Prancūzija nutraukė kontraktą, Lietuvai skirtus lėktuvus nacionalizavo ir panaudojo savo kariniuose daliniuose.

Šie orlaiviai „keistojo karo“ (1939 m. rugsėjis – 1940 m. gegužė) metu įrodė esą pajėgūs kovoti su vokiškais analogais. Iki Vokietijos įsiveržimo į Prancūziją buvo numušta apie 400 M.S.406-ųjų, iš jų – 150 dėl priešo aviacijos veiksmų, apie 100 buvo sunaikinta ant žemės, likę – įvairių avarijų metu arba buvo sąmoningai sunaikinti Prancūzijos kariškių, taip mėginusių neleisti lėktuvams patekti į priešo rankas. Prancūzijos M.S.406 pasiekė 191 patvirtintą ir 83 – iš dalies patvirtintas oro pergales.

1934 m. Prancūzijos karo aviacijos techninė tarnyba (pranc. Service Technique de l'Aéronautique) paskelbė „technines specifikacijas C1", pagal kurias numatė įsigyti naują šiuolaikinį vienvietį naikintuvą perėmėją. Orlaivis turėjo būti monoplanas su įtraukiama važiuokle, juo buvo numatoma pakeisti naikintuvus Dewoitine D.371, Dewoitine D.500 ir Loire 46.

Vienas konkurso dalyvių – Prancūzijos gamintojas Morane-Saulnier greitai pasiūlė keliamus reikalavimus atitinkantį, kuriame taip pat buvo numatyta uždara piloto kabina, keičiamo žingsnio propeleris ir užsparniai. Projektui, gavusiam pavadinimą M.S.405, vadovavo įmonės vyriausias inžinierius Paul-René Gauthier. MS.405 buvo mišrios konstrukcijos žemasparnis monoplanas, su drobe dengta medine uodega sparnais, diuraliuminio vamzdelių fiuzeliažu, dengtu kompozitine presuota aliuminio ir medienos (Plymax) danga. Nors Morane-Saulnier turėjo senas orlaivių gamybos tradicijas, M.S.405 buvo pirmasis įmonės žemasparnis monoplanas su įtraukiama važiuokle ir uždara kabina. Dėl to ženkli dalis įmonės inžinierių priešinosi monoplano projektui, argumentuodami už labiau įprastą biplaną.

Daugiau…

sausio 27 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Didžiosios Kolumbijos žemėlapis 1824 m.

Didžioji Kolumbija (isp. Gran Colombia), oficialiai vadinta Kolumbijos Respublika – istorinė valstybė Pietų Amerikos šiaurės vakaruose ir Centrinės Amerikos pietuose. Apėmė dabartinės Kolumbijos, Ekvadoro, Venesuelos ir Panamos žemes, taip pat dalį dabartinių Brazilijos, Gajanos, Nikaragvos žemių.

Didžioji Kolumbija susikūrė 1819 m. pabaigoje, Simono Bolivaro revoliucionieriams išlaisvinus Naujosios Granados vicekaralystę iš rojalistų valdžios. Buvo sudaryta federacinė respublika į kurią įėjo Kundinamarkos departamentas (centras Bogota), Venesuelos departamentas (centras Karakasas) ir Kito departamentas (centras Kitas). Jų centrai buvo šalies sostinės. Tiesa, tuo metu kovos tebevyko ir rojalistai dar valdė daugelį teritorijų. 1821 m. buvo sudaryta Kukutos konstitucija, Bolivaras paskelbtas šalies prezidentu, o sostinė įtvirtinta Bogotoje. Dėl to kilo neramumai tarp pačių nepriklausomybės rėmėjų, nes vieni pasisakė už regionų autonomiją, o kiti už stiprią centrinę valdžią, kurios pagalba būtų galima galutinai nugalėti rojalistus. 1824 m. šalis perdalinta administraciškai iš naujo. Nors laikinai nesutarimai atidėti vardan kovos su rojalistais, tačiau vėliau šis klausimas vėl aktyviai keltas. Venesueloje kilo liberalų judėjimas, siekęs nepriklausomybės nuo Bogotos valdžios. Jie susijungė su konservatorių vadovu Chosė Antonijumi Paesu. Jam paramą išreiškė ir Ekvadoras. Buvo iškilęs pilietinio karo pavojus, bet Bolivarui ir Paesui pavyko pasiekti taikų susitarimą. 1828 m. Bolivaras bandė priimti naują konstituciją, tačiau pritarimo nesulaukė. Didžioji Kolumbija įsitraukė į karą prieš rojalistų valdomą Peru, 1830 m. Simonas Bolivaras pasitraukė iš prezidento pareigų, o šalyje ir toliau klestėjo chaosas. 1831 m. Didžioji Kolumbija panaikinta: Venesuela ir Ekvadoras atsiskyrė, o likusi teritorija sudarė Naujosios Granados respubliką (vėliau ji suskilo į Kolumbiją ir Panamą).

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra istorinės šalys.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga